Mieli draugai, turiu jums gerą naujieną. Daugelis atsakingų Vyriausybės atstovų, ministerijų darbuotojų, Seimo narių, investuotojų, verslo asociacijų atstovų ir žmonių, nuo kurių realiai priklauso strateginiai sprendimai bei investicijos, galės susipažinti su tikruoju Visaginu. Tuo pačiu Visaginu – „Auksinės krivūlės“ už nuopelnus stiprinant regiono ekonomiką laureatu, miestu, kurį pastaraisiais metais pas mus įprasta vadinti regiono lyderiu.
2026 m. gegužės 13 d. didžiausiame Lietuvos naujienų portale „Delfi“ buvo paskelbtas pirmasis tokio masto Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės reitingas, kurį parengė žurnalas „Reitingai“.
Tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Naudota apie 140 skirtingų rodiklių, suskirstytų į 12 pagrindinių sričių. Tyrime naudoti oficialūs statistiniai duomenys, institucijų informacija bei gyventojų apklausos.
Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad šį tyrimą skaitys tie žmonės, nuo kurių realiai priklauso sprendimai. Reklaminių straipsnių apie „istorinius proveržius“, „nematytas transformacijas“, „unikalius pasiekimus“, „regiono lyderystę“ ar „išskirtinius apželdinimo projektus ir fontaną“ šie žmonės neskaito.
Tačiau statistinius rodiklius, analitines ataskaitas ir nacionalinius reitingus jie skaito. Ir labai atidžiai.
Ir viskas būtų gerai, bet, kaip sakoma, yra niuansų.
Todėl pažiūrėkime ir mes į savo mylimą miestą be rožinių akinių.
Bendra situacija
Pagal bendrą gyvenimo kokybės indeksą Visaginas užima 36-ą vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Tačiau daug įdomesnis klausimas – ne pati galutinė vieta, o tai, kaip stipriai skiriasi atskirų sričių rezultatai.
Pagal vienus rodiklius Visaginas patenka tarp Lietuvos lyderių, o pagal kitus – beveik į lentelės pabaigą.
Ir būtent šis kontrastas šiandien geriausiai apibūdina situaciją Visagine.
Kai pusė pagrindinių rodiklių jau yra raudonojoje zonoje, kalbos apie „regiono lyderystę“ pradeda atrodyti gana keistai.
Turime kuo didžiuotis
Saugumas – 4 vieta Lietuvoje
Sunku ginčytis, nors tokiam rezultatui akivaizdžiai įtakos turi ir kai kurie subjektyvūs faktoriai.
Vis dėlto būti tarp 4 geriausių Lietuvoje – tikrai rimtas rezultatas. Daugeliui Lietuvos miestų tokie rodikliai šiandien būtų didžiulis privalumas.
Infrastruktūra – 7 vieta Lietuvoje
Tai absoliutus faktas.
Tačiau verta pažymėti, kad didžiąja dalimi miestas iki šiol naudojasi stipriu urbanistiniu ir infrastruktūriniu paveldu arba, kaip kartais sakoma, „sovietiniu palikimu“, sukurtu prieš daugiau nei 40 metų.
Gera infrastruktūra savaime dar nereiškia vystymosi.
Jeigu gyventojų mažėja, o ekonominė bazė silpsta, ilgainiui net ir labai gerą infrastruktūrą tampa vis sunkiau išlaikyti.
Vidutiniokas nereiškia lyderio!
Sveikata – 23 vieta Lietuvoje
Sveikatos srityje Visaginas atrodo gana stabiliai ir išlieka aukščiau Lietuvos vidurkio.
Atsižvelgiant į miesto dydį, regioninę padėtį ir bendrą ekonominį foną, tai nėra blogas rezultatas.
Švietimas – 23 vieta Lietuvoje
Iš pirmo žvilgsnio rezultatas atrodo visai neblogai.
Tačiau pažvelgus giliau matyti nemažai nerimą keliančių signalų.
Ypač dėmesį atkreipia nedidelis į universitetus įstojančių abiturientų procentas, ne pats aukščiausias ikimokyklinio ugdymo lankomumas bei mokyklose nesimokančių vaikų rodiklis.
Ir būtent čia gali prasidėti pačios aštriausios diskusijos.
Apie vadinamųjų „mirusių sielų“ problemą, kai vaikai formaliai deklaruoti Visagine, tačiau faktiškai gyvena ar mokosi kitur.
O jeigu mieste negyvena vaikai, greičiausiai negyvena ir jų tėvai.
Tuomet kyla klausimų dėl realios demografinės situacijos, finansavimo modelių ir mokyklų tinklo planavimo.
Socialinė apsauga ir skurdas – 27 vieta Lietuvoje
Šioje srityje Visaginas išlieka maždaug Lietuvos viduryje.
Taip, mieste veikia socialinės paramos sistema. Nėra ekstremalaus socialinio chaoso. Išlaikomas institucinis stabilumas.
Tačiau ir kita medalio pusė gana akivaizdi.
Didelė dalis gyventojų priklauso nuo kompensacijų. Skurdo rizika išlieka gana aukšta. Matoma stipri priklausomybė nuo valstybės socialinių mechanizmų.
Tai labiau situacija „dar kontroliuojama“, o ne „gera“.
Tam tikra prasme šie rodikliai rodo, kad socialinė sistema kol kas dar amortizuoja ekonomines miesto problemas.
O jas labai aiškiai parodo šie rodikliai.
Tikra tragedija
Užimtumas ir pajamos – 52 vieta Lietuvoje
Būtent čia tyrimas tampa iš tiesų neraminantis.
Rezultatai rodo ribotą darbo rinką, mažesnes pajamas, silpną ekonominį aktyvumą ir mažus naujų darbo vietų kūrimo tempus.
Kartais vienas skaičius pasako daugiau nei tūkstančiai reklaminių straipsnių.
0 naujų įmonių per 2025 metus – labai silpnas argumentas pasakojimams apie ekonominį proveržį.
Ir būtent čia tampa daug aiškiau, kodėl nemaža dalis žmonių tiek Visagine, tiek visoje Lietuvoje nesuprato, už ką Visagino savivaldybei buvo įteikta „Auksinė krivūlė“ už nuopelnus stiprinant regiono ekonomiką.
Ekonomika – 58 vieta Lietuvoje
Tai vienas prasčiausių Visagino rezultatų visame tyrime.
Ir būtent ekonomika, greičiausiai, paaiškina didelę dalį kitų problemų.
Demografiją. Pajamas. Būsto rinką. Gyventojų nuotaikas. Jaunimo išvykimą.
58 vieta ekonomikos srityje jau nebeatrodo kaip laikinas sunkmetis ar „pereinamasis laikotarpis“.
Tai signalas apie ilgalaikį miesto ekonominį silpnėjimą.
Taip pat verta dėmesio
Aplinka ir tvarumas – 41 vieta Lietuvoje
Rezultatai gana silpni, ypač turint omenyje Visagino gamtinę aplinką ir miesto potencialą.
Tai gali rodyti nepakankamą investicijų efektyvumą, silpną žaliųjų sprendimų plėtrą arba tai, kad dalis aplinkosauginių rodiklių gerėja pernelyg lėtai.
Kultūra ir sportas – 54 vieta Lietuvoje
Tai jokiu būdu nereiškia, kad Visagine nėra stiprių sportininkų ar kultūrinių iniciatyvų.
Tai reiškia tik tiek, kad bendras sistemos rezultatas šiandien atrodo gerokai prasčiau, nei mes patys jį įsivaizduojame ir pristatome kitiems.
Bendroji išvada
Šis tyrimas labai aiškiai parodo kontrastą.
Šiandien Visaginas turi labai stiprią infrastruktūrinę bazę, išlieka vienu saugiausių Lietuvos miestų ir vis dar išlaiko daugiau ar mažiau priimtiną viešųjų paslaugų sistemą.
Tačiau tuo pačiu ekonominiai rodikliai yra tarp prasčiausių Lietuvoje, demografinė situacija labai sudėtinga, o dalis socialinių problemų jau matomos statistikoje.
Paprasčiau tariant, miesto „fizinė bazė“ šiandien atrodo stipresnė nei jo ekonominė ir demografinė perspektyva.
Bet kokie pokyčiai prasideda nuo sąžiningo realybės pripažinimo. Tad pirmas žingsnis sprendžiant problemas – nustoti meluoti sau ir aplinkiniams.
Vien aukšto saugumo lygio ir geros infrastruktūros miestui neužtenka.
Kapinėse, beje, irgi labai saugu.
Ir infrastruktūra ten dažniausiai gana tvarkinga.
Klausimas tik vienas – ar ten vyksta gyvenimas.
Ir ši statistika rodo, kad būtent dėl to šiandien reikėtų nerimauti labiausiai.
P.S. Apie patį tyrimą, metodiką ir autorius
Statistika ir įvairūs reitingai – gana sąlyginis dalykas. Visada galima rasti tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų, o skaičius ištraukti iš konteksto ir pateikti taip, kaip tuo metu naudinga. Todėl aklai tikėti bet kokiais reitingais ar pavieniais statistiniais rodikliais tikrai nereikėtų.
Tačiau kai pasirodo apibendrinta statistika, kurioje visi dalyviai vertinami pagal vienodą metodiką, tuos pačius kriterijus ir bendrą vertinimo sistemą, ignoruoti tokių rezultatų jau neįmanoma – net ir tada, kai dalis išvadų nėra malonios.
Būtent todėl verta atidžiau pažvelgti į 2026 metų Lietuvos savivaldybių reitingą ir Visagino vietą jame.
Svarbu pabrėžti, kad žurnalas „Reitingai“ jau daugelį metų laikomas vienu autoritetingiausių analitinių leidinių Lietuvoje švietimo, viešojo sektoriaus ir savivaldos vertinimo srityse.
Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad nė viena savivaldybė nėra stipri visose srityse, o mažų ir didelių savivaldybių lyginimas negali būti laikomas idealiu.
Todėl šį reitingą reikėtų vertinti ne kaip „nuosprendį miestui“, o kaip gana detalų esamos situacijos vaizdą, leidžiantį geriau suprasti stipriąsias ir silpnąsias savivaldybės puses bei ilgalaikes tendencijas.
Pagarbiai,
Dmitrij Ikonikov
Visagino savivaldybės tarybos narys
tel. +370 605 288 65
el. paštas dmitrij.ikonikov@gmail.com
Publikuota pagal užsakymą Nr. 2026053
Redakcija news.tts.lt neatsako už šio straipsnio turinį. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
Išsaugotas autoriaus straipsnio stilius ir rašyba.
