Spalio 6 dieną Seimas pirmuoju iš dviejų privalomų balsavimų pritarė Konstitucijos 137 straipsnio, draudžiančio Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes, panaikinimui. Už pataisą balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6. Tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas: antrasis balsavimas numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.
Ką siūloma pakeisti?
Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 137 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projektu siūloma visą straipsnį pripažinti netekusiu galios. Taigi būtų panaikintas konstitucinis draudimas, apimantis abu šiuos klausimus.
Krašto apsaugos ministerija paramą pataisai grindžia būtinybe suteikti Lietuvai galimybę pasitelkti visą NATO atgrasymo potencialą. Ministerijos pranešime ypatingas dėmesys skiriamas Aljanso branduoliniam ginklui ir jo vaidmeniui atgrasant nuo puolimo. Ministerijos vertinimu, dabartinis draudimas riboja šalies galimybes šioje srityje.
Kodėl vieno balsavimo nepakanka?
Šios Konstitucijos dalies keitimui taikoma speciali procedūra: Seimas turi balsuoti du kartus, tarp balsavimų darydamas ne trumpesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Kiekvieną kartą pataisą turi paremti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – bent 94 iš 141. Spalio 6 dieną surinkti 106 balsai leido įveikti pirmąjį priėmimo etapą.
Per antrąjį balsavimą vėl reikės tokios pat nustatytos daugumos. Net ir galutinai priimtas Konstitucijos keitimo įstatymas gali įsigalioti ne anksčiau kaip po mėnesio nuo jo priėmimo. Kol procedūra neužbaigta, 137 straipsnis tebegalioja.
Ar tai reiškia branduolinio ginklo dislokavimą?
Pats balsavimas tokio sprendimo nenustato. Seimas svarsto konstitucinio apribojimo panaikinimą. Net jei pataisa būtų galutinai priimta, ji savaime nenustatytų, kokie ginklai, kur ir kokiomis sąlygomis galėtų būti dislokuoti Lietuvoje.
Kaip pažymima paskelbtoje projekto apžvalgoje, straipsnio panaikinimas taip pat nepanaikintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo neplatinimo, draudimo bei kontrolės srityse. Valstybės gynybos ir užsienio karinių pajėgų buvimo klausimus toliau reglamentuotų kitos Konstitucijos nuostatos, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
Spalio 6 dieną Seimas įveikė pirmąjį privalomą pataisos priėmimo etapą. Galutinai dėl Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo parlamentarai turėtų apsispręsti per kitą balsavimą, numatytą 2027 metų sausio 12 dieną.
Parengta pagal Krašto apsaugos ministerijos 2026 m., portale Lrytas.lt paskelbtą ELTA publikaciją, „Regionų naujienų“ straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstą.
